JAUNŲJŲ KELIAUTOJŲ BŪRYS "VEDLYS" 
Junkis prie mūsų!

REIKIA NORO, GALIMYBIŲ, TURĖT RYŽTO - IR JŪS SU MUMIS !!!

 

 


2% PARAMA

Skirkite 2% sumokėtų mokesčių geriems tikslams! 

Už vaikų šypsenas! Paramos gavėjo kodas 303 262 014

Jaunųjų turistų ir keliautojų būrys "Vedlys"

 Tai padaryti paprasta:

1. Pildydami pajamų deklaraciją nepamirškite formos FR0512. Galite pasirinkti kam skirti 2% iš: 3sektorius.lt 

2.   Jei pajamų nedeklaruojate - tiesiog užpildykite formą FR0512 ir atsispausdinę bei pasirašę atsiųskite paštu ar pristatykite artimiausiam VMI skyriui


 

KODĖL ŽMOGŲ TRAUKIA KELIAUTI?

Ne dėl to, kad abejotume, ar keliauti verta, ne, - mes visi gerai žinome, kad keliauti gera!

Bet pamąstykime, - KODĖL?

Žmogus siekia gyvenimo pilnumos, o ją suteikia tik visapusiškas jo pažinimas. Šiuolaikinė civilizacija yra sukaupusi milžiniškus žinių apie pasaulį fondus: fonotekas, fototekas.... Neiškeldamas kojos iš kambario, žmogus gali pasisemti koncentruotų žinių ir vaizdų apie tolimiausius Žemės kampelius.

Bet juk tai nenumaldo jo noro pajusti pasaulį pačiam, prisiliesti prie gaivalingo jo pulso, jausti Arktikos šaltį ir Karakumų karštį, vėjo alsavimą ir viesulo jėga, rasos žerėjimą ir ledynų spindesį.

Todėl kelionės nėra vien laisvalaikio praleidimo būdas, tuščia pramoga. Dažnai jos tampa neįkainuojama ir nieko nepakeičiama gyvenimo mokykla.

Meilę gamtai geriausiai ugdo betarpiškas prisilietimas prie jos paslapčių ir didybės, kartais ir žiaurios. Kad ir kiek žmogus, nugalėdamas gamtą, bepatirtų sunkumų, visada jis atsigęžęs į ją ir jausmų pasauliu, kurio diapazonas platus, atras vietos suvokimui bei gerėjimuisi ramios lygumų upės Mūšos srovenimui ir galingu Muksiu, pavasarį kvepiančiais arimais palei Šventają ir nunokusių kedrų aromatu Sibiro platybėse.

Ne tik žmogus keičia gamtą, bet ir bendravimas su gamta keičia žmogų. Kelionėse pasisemti įspūdžiai, žinios yra dažnai tik išorinė vertybių pusė.

Vidinė, gilesnioji, yra ne taip lengvai pasveriama ir suvokiama.

Žinios žmogaus dar nedaro asmenybe.

Mokėjimas suvokti, jausti, pažinti ir įveikti supantį gamtos pasaulį išmoko žmogų teisingai orientuotis savo viduje, sverti ir vertinti kitų žmonių dvasines savybes.

Kelionėse jos išryškėja, nes kelionės – tai ne vien gražūs saulėlydžiai prie laužo, gitara ir dainos. Tai ir kuprinės diržų nuveržti pečiai,, ir prakaito druska, ir išretintas aukštikalnių oras, ir šaltos, klastingos kalnų upės. Kelionėse išbandoma ir užgrūdinama fizinė ištvermė. Bet dar dažniau kelionėse išbandoma – dvasinė ištvermė, žmogaus vidinių vertybių visuma, ypač gražiausia iš jų – kolektyviškumo jausmas.

Bet kelionėse vien polėkių neužtenka, vien romantikos troškimu pasikliauti negalima. Gamta yra gamta, ji ir jauki, ir žiauri. Nuo Skoto  laikų Arktikos ir Antarktidos klimatas nepašvelnėjo. Nepažemėjo ir Everestas (Džomolungma), nesunyveliavo niekas kalnų upių, neįmanoma sustabdyti ir lekiančių lavinų.

Kelionėse daug kur tyko pavojai.

BET PAVOJINGIAUSIAS IŠ VISŲ PAVOJŲ – TAI KELIAUTOJO NEŽINOJIMAS.

NEŽINOJIMAS, ATRODYTŲ, ELEMENTARAUS DALYKO – KAIP KELIAUTI.

(Juozas Vaitkus) 1978 


PALAIMINIMAS KELIAUTOJUI

KASKART, KAI IŠKELIAUSI IŠ NAMŲ,
VIS KITAS TAKAS TAVE VES
Į ŽEMĘ, KURIOJE DAR NEBUVAI.
NAUJŲ VEIDŲ SUTIKSI PAKELIUI,
O NEMATYTOS VIETOS
ĮŽENGUS TAU NET KRŪPTELS.
JAU REGĖTOS TIK APSIMES,
KAD NIEKO NAUJO NEĮVYKO
NUO TADA KAI ČIA LANKEISI.
KELIAUDAMAS JAUTIESI VIENAS,
TAČIAU KITAIP.
ESI DEMĖSINGESNIS,
STEBI SAVE SVEČIOJ ŠALY;
ĮŽVALGESNE AKIM MATAI,
KAIP KEIČIASI TA ŠIRDIES DALIS,
KURIĄ NAMIE BUVAI APLEIDĘS.
KAIP NETIKĖTAI SAVAS TAMPA BALSAS,
PRADĖJĘS POKALBĮ, KURIS SENAI TAU RŪPI,
NES NEDAVE RAMYBĖS NORAS
SUVOKTI ESMĘ NEĮVARDINTOS TAMSOS,
PAVERSTI JĄ SKAIDRIU IT KRIŠTOLAS SUPRATIMU.
O JUK GALĖJAI NEŽINOTI,
KAD REIKIA TAU
APŠVIESTI SAVO KELIĄ.
KAI IŠKELIAUJI,
SU TAVIMI PATRAUKIA
NAUJA TYLA.
IR JEI ISIKLAUSYSI,
IŠGIRSI TĄ, KĄ NORI
PASAKYTI
TAVA ŠIRDIS.
KELIONĖ GALI TAPT ŠVENTA.
PRIEŠ IŠKELIAUDAMAS TIK NEPAMIRŠK
PALAIMINT SAVO KELIO
IR APVALYT ŠIRDIES NUO TO,
KAS JAU NEREIKALINGA,
KAD SIELA GALĖTŲ VESTI
Į SLAPTINGAS VIETAS
DVASIOS VALDAS-
TENAI ATRASI
GYVENIMO DAR NEPAŽINTUS KLODUS
IR PASLAPČIŲ
KURIOS PELNYTAI
ŠAUKIASI TAVĘS.

KELIAUKI ATVIROM AKIM,
IR IŠMINTINGAI KAUPK ŠIRDIES TURTUS,
KAD NEPRALEISTUM IŠGIRSTŲ KVIETIMŲ,
KURIE TAVE PAKEISTI GALI.
KELIAUKI SAUGIAI BŪK ŽVALUS
IR LAIKĄ LEISK PRASMINGAI;
KAD GRĮŽTUM PRATURTĖJĘS IR MOKĖTUM ĮVERTINT DOVANAS KURIAS GAVAI.
(JOHN O'DONOHUE)